IKEA tiki, kad namai turėtų būti kupini saugumo ir pagarbos. Deja, savuosiuose taip jaučiasi ne visi. Kas ketvirta moteris Lietuvoje bent kartą gyvenime yra patyrusi partnerio smurtą.
Štai kodėl nusprendėme prabilti apie smurtą artimoje aplinkoje ir pradėti iniciatyvą „Pastebėk smurtą“.
Apie iniciatyvą
Smurtas sukelia domino efektą, dėl kurio griūna šeimos, silpnėja bendruomenės ir ilgainiui nukenčia visa visuomenė. Siekdami atkreipti dėmesį į neretai girdimus, smurtą pateisinančius žodžius, dėl kurių nukentėję asmenys vengia kreiptis pagalbos ir apskritai sumenkinamas problemos rimtumas, šiais metais pradedame naują sklaidos kampaniją. Jos tikslas – priminti, kad kovai su smurtu artimoje aplinkoje reikia kiekvieno iš mūsų.
Junkitės prie mūsų judėjimo, stebėkite aplinką plačiai atmerktomis akimis ir prisidėkite prie pokyčių. Tik veikiant išvien, namai gali tapti saugesne vieta visiems.
Smurtas artimoje aplinkoje – kas tai?
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas. Tačiau iš tiesų smurtas yra visos visuomenės problema.82 % Lietuvos gyventojų jau dabar nesutinka, kad smurtas yra privatus reikalas, sprendžiamas tik šeimos viduje.
„Eurobarometro“ apklausa apie lyčių stereotipus ir smurtą prieš moteris (2024)
Esama įvairių smurto rūšių:
Psichologinis smurtas
Sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą.Seksualinis smurtas
Bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.Fizinis smurtas
Tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti.Ekonominis smurtas
Pasireiškia, kai partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais arba dirbti.
Ženklai, išduodantys smurtą
Jei įtariate, kad šeimos narys (-ė), draugas (-ė), kolega (-ė), kaimynas (-ė) ar kas nors, ką pažįstate, patiria smurtą, tačiau nesate tuo tikri, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius.Fiziniai:
- mėlynės, nubrozdinimai, kraujosruvos be įtikinamo paaiškinimo.
- nuolatinis vėlavimas;
- nuolatiniai partnerio ar sutuoktinio skambučiai;
- netikėti nebuvimai darbe, nepaaiškinamos ligos;
- išvaizdos pasikeitimai;
- baikštumas, neramumas ar depresyvumas;
- nuolatinis įsitempimas, susirūpinimas;
- valgymo sutrikimai ar miego problemos;
- lėtiniai ir neaiškūs sveikatos nusiskundimai;
- koncentracijos stoka;
- sunkumas priimti sprendimus;
- naktiniai košmarai;
- mintys apie mirtį ar savižudybę.
Ar gebate atpažinti pirmuosius smurto artimoje aplinkoje požymius? Pasitikrinkite: galbūt jūs arba artimas žmogus patiriate smurtą, to nežinodami.
Atlikti testą
Nukentėjusiųjų kaltinimas ir jo žala
Atsakomybės dėl smurto perkėlimas nukentėjusiam žmogui gali turėti neigiamų pasekmių. Taip elgdamiesi:- mažiname pasitikėjimą, saugumo jausmą ir ryžtą kreiptis pagalbos ar pranešti apie patiriamą smurtą;
- atitraukiame dėmesį nuo tikrojo kaltininko – smurtautojo. Nukentėjusiam asmeniui tarsi liepiame pačiam nutraukti smurtą ir išspręsti problemą;
- stipriname klaidingą, visuomenėje paplitusį įsitikinimą, kad prievartą patiriantis asmuo yra kaltas ir atsakingas už smurtaujančiojo elgesį;
- giliname kaltės jausmą, kurį ir šiaip mėgina įteigti smurtautojas, nuolat teigdamas, kad dėl visko kaltas pats nukentėjusysis;
- neabejodami smurtautojo elgesio motyvais ir veiksmais, padarome jį „nematomą“ ir paliekame galimybę išsisukti nuo atsakomybės.
Ką daryti pastebėjus smurtą?
Svarbiausia: nelikite abejingi. Tyla reiškia pritarimą, tad ignoruodami smurtautoją netiesiogiai palaikote jo veiksmus.- Bendraudami su asmeniu, patiriančiu smurtą artimoje aplinkoje, būkite švelnūs ir dėmesingi. Išklausykite, nuraminkite ir paguoskite.
- Neteiskite ir nevertinkite nukentėjusio asmens veiksmų ar neveikimo. Būkite kantrūs ir atviri.
- Pabrėžkite, kad patirtas smurtas – ne aukos kaltė.
- Neskatinkite situacijos spręsti čia ir dabar, nebūkite įkyrūs ar pernelyg landūs.
- Padrąsinkite auką kreiptis pagalbos į policiją, medicinos įstaigą ar specializuotą kompleksinės pagalbos centrą.
- kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt;
- raskite artimiausią pagalbos vietą interneto svetainėje www.visureikalas.lt;
- norėdami skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, skambinkite pagalbos numeriu 112.
Krepšys, kuris neliks nepastebėtas. Problemai, kuri dažnai būna nematoma.
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje, pradėjome bendrą iniciatyvą su žinomu Lietuvos mados dizaineriu Robertu Kalinkinu ir kartu sukūrėme unikalią riboto kiekio krepšių kolekciją „Pastebėk smurtą“, įkvėptą problemos, kuri dažnai lieka nematoma.Kolekciją sudaro dviejų modelių krepšiai. Tiek didžiojo, tiek mažojo krepšio dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra lyg priminimas neužsimerkti ir atidžiai stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
Nešiokite šį krepšį ir judėjimo ženkliuką kaip simbolį, kad nesate abejingi smurtui artimoje aplinkoje.
Namuose, net jeigu jie laikini, turi būti saugu ir gera. Todėl atnaujiname Kauno ir Vilniaus krizių centrus, kuriuose gyvena nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusios šeimos. Projektas vyko keliais etapais, o jo metu atnaujintų patalpų plotas siekia apie 700 kvadratinių metrų.
Kaip krizių centrą paversti namais?
Kaune mūsų interjero dizaineriams teko nelengva užduotis – įrengti gyvenamąsias erdves žmonėms, kurių dar nepažįsta. Rezultatas – erdvūs ir šviesūs kambariai, primenantys nedidelį butą, nes juose yra viskas, ko gali prireikti: prieškambario erdvė, miegamasis, mamos ir kūdikio kampelis, darbo zona, vieta žaidimams ir šeimos laisvalaikiui.Prieš ir po
Maisto, žaidimų ir laisvalaikio vieta
Kiek vėliau atnaujinome dar tris gyvenamuosius kambarius, šeimų laisvalaikio erdvę ir bendrą virtuvę. Norėjome suteikti ne tik laikiną prieglobstį, bet ir vaikams draugišką aplinką, kuri ugdytų socialinius įgūdžius bei motyvuotų grįžti į normalų gyvenimą.Prieš ir po
Darbai tęsiasi!
Kito etapo metu atnaujinome dar du šeimos krizių centro korpusus: viename iš jų kambarius ir bendrąsias erdves įrengėme žaliai, kitame – raudonai. Iš viso atnaujinti devyni kambariai, dvi virtuvės, šeimų laisvalaikio erdvės ir koridoriai.Prieš ir po
Pokyčiai Vilniuje
Įvertinkite pokyčius Vilniaus miesto krizių centre, kuriame įrengėme visą trečiąjį aukštą: laisvalaikio erdvę, bendrą virtuvę ir septynis gyvenamuosius kambarius.Prieš ir po
Nauja bendruomenės erdvė
Bendruomenės erdvėje laisvalaikiu susirenka visi centro gyventojai. Čia jie ruošia namų darbus ir dirba kompiuteriu, žiūri televizorių arba žaidžia stalo žaidimus, skaito ir užkandžiauja. Norėjome sukurti svetingą vietą, kurioje vaikai ir paaugliai galėtų atsipalaiduoti ir pabūti kartu, lyg namie.Prieš ir po